Rodos, nebūtų saulės šviesos, Jei nebebūtų Motulės — Rodos, nebūtų pasauly tiesos, Rūpesčiai slėgtų užgulę. Rytą ir vakarą saulė esi, Mūsų brangioji Mamyte. Savo esybe mums Tu švieti… Tu — amžinoji gyvybė. Laimę ir džiaugsmą puokštėj gėlių Priimk, Motinėle, iš savo vaikų.
Kai vėjas glosto kopų smilgai širdį, Atrodo, Mama, Tu esi šalia — Tu patari, guodi ir meile gydai, Ir sudraudi prieš nuodėmes mane. Ak, kaip gyvenčiau aš be gero žodžio? — Pustytų mane vėjai smiltimis, Badytų piktos vilkžolės — ne rožės — Beglobis būčiau skausmo taikinys. Bet kur bebūčiau — Tu šalia, Mamyte, Jaučiu Tave […]
Vis dažniau prisimenu, Tėveli, Tavo artumą ir šilumą. Dažnai susijaudinu ir pravirkstu. Sublizgusi akių kamputyje ašara užlieja mano sąžinę Tavo meilės ir ilgesio vandenynu. Skęstu prisiminimuose, kurie nuneša mane tarsi laivą prie mūsų saulėtųjų horizontų. Galiu visiems pasakoti apie Tavąjį gerumą valandų valandas. Galiu įrodinėti, kad ir dabar, Tėvužėli, esi man toks brangus ir mylimas, […]
Kaip gera šiandien Tave apkabinti ir pajust tavo rankų ir pečių tvirtumą. Tai akimirka, kurioje pasiduodu prieš Tave — esi stipriausias savo užtarimais, esi galingiausias savo patarimais. Didžiulė Tavo gyvenimo patirtis apgaubia vien žvilgsnio palytėjimu, vienu rankos mostu, vienu plaštakos paspaudimu. Brangus Tėveli, stiprybės jausmo pripildyta erdvė, kurioje Tu esi. Tavyje triumfuojantys — žmogiškumas ir […]
… jei nepamirsi, kad turi Tėvus — niekada Tavęs neapleis Dievo palaima… … jei nepamirši, kad turi artimuosius — niekada neliksi rūpesčiuose viena… … jei nepamirši, kad turi draugus — niekada nebūsi pamiršta šventėse… … jei nepamirši, kad turi bičiulius — niekada nejausi vienišumo akimirkų… … jei nepamirši, kad turi kolegas — niekuomet nejausi sunkumų […]
Raibas sakalėli, skrisk pas Tėvužėlį, Tu nunešk Jam mano akeles. Kelki, saulužėle, nuostabiausią gėlę Glostyti Tėvelio rankeles. Mielas Tėvužėli, priimk sakalėlį — Jis prabils Tau mano širdele: Dangų dovanoju, žydrą tolių mėlį Ir dukters tyras ašarėles. Aš seniai paklydus, Tėvo neišvydus — Gero patarimo trūko man… Prie langų parimus — tų namų, kur gimus, Rodau […]
Lai saulė Jūsų židiny ridenas Tokia karšta kaip ta ugnis, Kurią su meile vakarais kūrenat Užpildę laime mūs mintis. Lai mėnuo supasi prieš Jūsų langą Tarytum vaikiškas lopšys, Kuriam Jūs supote mane pavargę Žvaigždėtas piešdami viltis. Lai kiekviena diena Jums bus lyg šventė — Myliu, globoju ir ilgai prašau gyventi.