Norisi prisiminti buvusių metų takus takelius, reikalus reikaliukus, rūpesčius rūpestėlius. Norisi prisiminti laimingą vaikystę ir naivią jaunystę. Visada buvome drauge ir jokie kiti žmonės mums negali atstoti nė vienos bendros akimirkos nuo pat gimimo. Esi mano laukiamas, branginamas ir gerbiamas. Linkiu Tau laimės ir didelės sėkmės. Linkiu, kad likimo vingiai visada mus suvestų didžiulėse kryžkelėse, […]
Ta diena, kai ramunes Tau skinsiu, Bus vienintelė Sesers diena… Ta naktis, kada sulytas grįšiu Ir Tu paslėpsi nuo lemties mane, Gal bus vienintelė tokia naktis, Kai pritarimo ir tiesos ieškos širdis… Ir aš žinau, kad nieko kito neieškosiu — Tiktai vienintelės geros Sesers, Kuri manąsias ašaras išgers…
Tu iš mūsų svajonių gimei — Iš ramunių laukų Ir saulėtų rytų… Taip laukta, taip brangi atėjai Iš meilių dviejų, Iš dviejų sapnų… Tu iš alkano rojaus esi — Iš stebuklo išnirusi lauko rūke… Iš vilties, iš sakmės ateini Pasislėpus Tėvų širdyse. Iš dienos ir nakties Tu švieti Mums ryškiausia padangių žvaigžde.
Ant Tavų delnų mes prisisupom… „Arkliuku“ nešiojai mus visus… Tad užaugę mes nenusisukom — Tu dažnai atstoji mums Tėvus. Tu nepaprastas esi, Seneli — Užtarianti ir dosni ranka. Juk tuomet, kai nesupras Tėveliai — Mums širdis Tavoji atverta. Tau dėkojame ir linkim laimės, Mes bučiuojame Tavas rankas, Nes be žilstančios Tavosios meilės Nebežinom, ar gailėtų […]
Iš baltųjų pūgų aš nunersiu Tau skraistę, Močiute, Ir saulėlydžių tylą atnešiu maldon. Žalių sodų pavėsį norėčiau Seneliui sukurti, Raukšleles Jūsų lūpų apibersiu kalbom. Jūs mane taip mylėjot, kaip mylim gyvenimą savo — Iš bemiegių naktų Jums beliko manieji sapnai… Senas laikas pavargęs į laikrodžio širdį pulsavo, Kol beliko tiktai ištuštėję namai. Ateinu Jus abu […]
Daug metų nešiojote mus ant rankų. Daug kartų glostydami galveles mokėte tų gyvenimo tiesų, kurių dar vis nežinojo jauni tėveliai. Taip viskas paprasta atrodo amžinoje kasdienybėje. Jūs tarsi vaikštantys po namus švelnumas ir gerumas, rūpestis ir meilė. Jūsų asmenyje sutelpa visas gyvenimas, kurio bėgame pasisemti tarsi iš šaltinio, tarsi iš didžiausių pasaulio versmių. Mylimi, brangūs […]
Nuo savo stalo rupią duoną atiduosim, Kad sotūs būtumėte kasdienybėje pilkoj Ir druskos sauja savo laime paaukosim, Kad Jūs suprastumėt, jog gimsta ji tiesos kovoj. Ant mūsų slenksčio lauksite medaus ir vyno, Beržų sulos čia Jūsų lūpos paragaus. Po darbo nuoširdaus — ieškokit meilės tyrų — Senolių žemė dosnumu anūkėlius apgaubs. Palaiminimų kelyje — Gerumas […]
Tyloje nepabuvę — nežinosit, Kokia jos tikroji vertė. Naktyje nenubudę — nežinosit, Kokia nerimo prasmė. Lietuje nesušlapę — nesuprasit Sūniškos sunkios dalios. Pūgoje nesužvarbę — nepajusit Namų židinio kaitros. Nepaminkit garbės, neišduokit lemty —, Pagailėkit šunies žmoniškumo kely. Ir gyvenimas Jūs lai liepsnos lyg ugnis, Visų širdys lai bus tarsi Dievo širdis.
Mūsų buvo daug lyg riešutėlių, Lyg uogyčių miško pakrašty… Lakstėme padūkę, susivėlę, Siautėme gyvenimo kely. Kas galėjo viską iškentėti?— Vien tik žilas plaukas pasakys. Kas neleido ašaroms riedėti? — Pražiūrėję nemigo naktis. Mylimi Seneliai, Jūs auginot Mūsų visą būrį už tėvus… Klaupiamės, kur Judu rymot, Retkarčiais užlėkę į svečius. Mūsų buvo daug lyg riešutėlių, Tad […]
Dovanoju Tau, brangus Seneli, savo meilę. Dovanoju Tau savo pasiekimus. Dovanoju Tau gražų savo gyvenimą, kad visą laiką, žvelgdamas į mane, prisimintumei savo jaunystę ir pamirštumei metų skubėjimą. Su neapsakomu dėkingumu dovanoju Tau savo rūpestingumą Tavimi. Gali būti tvirtai įsitikinęs, jog turi artimą žmogų, kuris paduotų Tau vandens, kuris pasirūpintų Tavo sveikata, kuris pasirūpintų, kad […]