Tamsiame palėpės kampe palikai vienišą lėlę, Tai buvo šauni lėlė – tai buvo nerūpestinga vaikystė. Užverk palėpės duris ir pažvelk pro langą, Saulė jau pakilusi linksma triūsia. Atėjo Tavo 25 – asis ruduo (vasara)… Lai dienos bus kupinos linksmos vyturio giesmės, Lai prie tavo gyvenimo tako žydi ryškiausi žiedai.
Išaušo rytas jubiliejaus, Greit saulė atrakins vartus. Ir visos gėlės spalvas lieja, Kad jis išliktų nuostabus. Kad laime žėrintys šaltiniai, Pasiektų džiaugsmo upelius. Kad rasos tyros, krištolinės, Bučiuotų žiedlapius švelnius! O jie, prie skruostų prisiglaudę, Pajutę virpesį širdies. Viliotų žengt į erą nauja, Kur gėrio upės išsilies… Kur praeitis giliai nuskendus, Negrįš pro tiltus užmaršties. […]
Kartais būna sunku, oi kaip būna sunku, Bet tu juokis ir viskas praeis. Tu neverk, nedejuok, tik gerai pagalvok, Kad gyvenimas dar prieš akis. Tu suklysi dažnai, gal padės tau draugai. Jei tikrųjų draugų tu turėsi. Bet geriausia vienai(-am), visas skausmas, vargai. O draugai tik tada, kai džiaugiesi.
Draugystė tai lyg žvakės liepsna, Kuri užgesta nuo kiekvieno pūstelejimo. Prieš tave dar visas gyvenimas – Nuotykiai, nauji draugai, svaja, Mylėk gyvenime žmones ir stenkis, Kad širdies liepsna neužgestų tavy! Tegu žiema, tau, būna vasara, O šiaurės vėjas – muzika švelni. Ne viskas blogas ir ne viskas pasaka. Ką savo kelyje tu sutiksi, Te būna […]