Sakytum dar vaikystė. Ir šulinys dar neišsemtas ir per mažai suklysta. Nesvarbu, kad ramunės tavo svajonių sode žydi (18-tą) kartą. Dar slypi seniai laukti žodžiai, kuriuos tau reikės ištarti.
Aš tau duosiu rudenį,- Neimk, sakyk man vasara dar nepabodo, Duosiu tau vėjo gūsį,- Jo neimki, juk tau ir žolės šlamesio užtenka, Duosiu tau (18)-tus metus,- Nesakyk, kad nereikia, tai ne ruduo – negrįš. Tai ne vėjo gūsis,- Neūžaus po langai baltos žiemos vakarais, Ir deja tai ne žolės šlamesys, Nuaidės ir daugiau nebegrįš.
Dar neilgai- Tik (20) metų tavo akių gelmėse degė, Saulėlydžio liepsnos ir rytmečio rasos. Tik (20) pavasarių- Tau dainavo parskridę paukščiai ir čiurleno upeliai, O alyvos ir debesys barstė ružavą sniegą. Dar tik (20) metų- Tau po kojomis skambėjo skaidriausios rasos. 20 pavasarių- Tau ant lūpų lašėjo tėviškės lūpų medus. Dar neilgai… Dar tik (20) […]