Lai vestuvių dieną jus puošia Žiedai nevystantys ir amžini. Gyvenimas lai taurę ruošia, Kurią išgėrę nepajustumėt, jog ji karti!
Archyvas | Sveikinimai RSS naujienos
Iš “Pelenės” pasakos stebuklų Su auksine burtų lazdele — Vaizdavausi Tavo veidą kuklų, Šaukdama Tave Motinėle. Dovanų ir laimės karalienė, Švenčių šokoladinė mama — Nepamiršusi manęs nė dienai, Lepinus dažnai mane slapta. Aš ilgiuosi Tavo veido, rankų Glosčiusių, šukavusių mane. Aš ilgiuos dabar vaikystės lango, Pro kurį vis šaukdavau Tave. Krikšto Motinėle — Tu viena […]
Vilnimis, vilnimis nubanguoja Švelnios rankos ir lūpos tada, Kai dukrelei širdis uždainuoja Gėrio pasakų meilės daina. Vandenai, vandenėliai, vilnelės Iš širdies į širdelę tekės, Jei, globodama mūsų dukrelę, Stengsies ją link dangaus pakylėt. Krikšto Motina Angelo veidu — Dievo rankom pas mus atvesta, Jei dangus Tau šią misiją leido — Tu mums lobių didžiausių verta.
Iš gerumo šaltinių į širdį Prisipildžiusi ryto rasos, Leiski mūsų paukšteliui pakilti Ir vėl grįžti beieškant globos. Tarp kankorėžių mažas paukštelis Iš tyrosios širdelės čiulbės — Taip ieškos savo laimės Vaikelis Prisiglaudęs prie Tavo peties. Krikšto žvakę uždegus Jo lemčiai, Saugok Angelo balto sparnu. Neieškosiu gyvenime ramsčio — Mūsų Vaikas bus Tavo vaiku. Krikšto vandeniu […]
Kada nueina vasara pajūriu Ir bangų veidą liečia praeitis, Į Jūsų dosnų tėviškumą žiūriu, Ir plaka mano vaikiška širdis. Prisiminimais glostau Jūsų širdį Ir nežinau, kaip aš galėčiau padėkot, Kokias gėles reikėtų Jums paskirti, Kad vėl galėtumėm kartu svajot? Auksiniai vasarų pajūriai supa Mūs deimantinę praeitį dabar, Kai nešėte mane lyg mažą “pupą”, Tačiau ir […]
Nuo tos dienos, kai Krikšto marškiniais aprengę žvelgėm, Akimirksnis prabėgo — patikėt, Sūnau, sunku, Kad štai dabar jaunystės baltas žirgas galvą lenkia — Ir klesti Tavyje didi jėga jaunų žmonių. Laimingas visad būki siekių kelyje, svajoki! Lai išsipildo Tavo visos viltys ir planai, O metai bėga pasiekimų džiaugsmo nuvilioti… Ir kol Tu jaunas, skrisk kaip […]
Į lietuvišką dvasią parėmę pečius Ąžuolų didingumą nešiojat. Jūs atstojot brangiausius man žmones — Tėvus, Kai vienatvė aplankė juodoji. Kai anksčiau už mane Jie į kitą pasaulį išėjo, Aš verkiau tik pas Jus glėbyje Ir man Krikšto Tėvelių reikėjo. Metai bėga ir laikas palieka gyvent Apdraskytus gyvenimo vėtrų… Ir tada, kuomet, rodos, skausmų nepakelt, Ir […]
