Sekmadienio tyla lai glosto Ir atveria maldų vartus: Prie Dievo stalo, Dievo sosto, Kur laukia Kunigai kaltų… Šventadienio saulėtas rytas, Priglaudęs Viešpaties malda, Sušildys tuos, kurie bažnyčioj, Kad jaustųs Dievo danguje. Paskyręs vienišiems maldelę Paguostumėt Jūs širdį tą, Kuri ieškos duobėto kelio Į nuodėmes vis puldama. Bet ištuštėtų juk bažnyčios, Jei Dievo Dvasios Angelai Nelauktų […]
Kviečiu visus Tave ne rožėm apipint Ir ne šampano taurę kelti siūlau… Kviečiu ne žodžiais, o širdim Tave pamilt — Padovanot gerumo tyrą jūrą. Saukiu Tave sūrios mūs druskos paragaut Ir duonos kąsnį padalint per pusę: Gyvenimiškoj laimėj mūs visų palauk — Gerumo savo duok po visą šūsnį. Žinok, draugai čia susirinko artimi Ir mūsų […]
Aš menu muzikinį teatrą — Veda kelias dažnai ten sugrįžt, Nes pravirkęs pabėgau į gatvę, Kainą rizikos drįsęs bandyt. Paskutinį spektaklį nutraukiau, Nepagerbęs žiūrovų — verkiau… Už kulisų vis arijos laukiau Ir balsu operetę šaukiau. Dekoracijų tamsūs šešėliai Dengė sienas teatro senas, Kai verkiau iš spektaklio išėjęs Vis dar liesdamas mūzą ranka. Dar galėjau tada […]
Tu ateini kiekvieną vakarą į sceną Ir savo laime daliniesi su mumis. Koncertas baigiasi — lieki stovėti vienas… Išeina natos… Vėjas trenkia durimis. Prožektoriai jau išjungti. Rakina salę. Dar sūrūs prakaito lašai Tau ant kaktos. Tu scenoj nori dar pabūt, nes mūsų meilės Suskambę durininko raktai neatstos. Atmerk plačiai akis ir grįžk į salę! Užlieki […]
… kankanų spindesys, ovacijos paikų žiūrovų. Šekspyro klausianti karčios būties kalba… Štai vieniša Karmen prabėgusi lengvai sustoja. Ak! Dezdemonos linkstanti mirtin galva… Teatro šurmulys nuščiūva arijai suskambus. Mintis nueina dekoracijų kraštais. Žiūrovai pamažu į rolę susirango Ir patogioj kėdėj gyvena su visais. Jiems patogu pasižiūrėt į mirštančiojo kančią — Tai išprotėjusių komedija gili… Juk sąmoju […]
Neužrakinkit salės durų — aš sugrįšiu Ir scenoje tuščioj girdėsiu plojimus. Sparnuotu angelu dainoj pakilsiu, Nes kol dainuoju — šioj žemėj gyvenu. Neužrakinkit niekad salės durų. Nes raktų aš nuo jų nebeturiu. Aš Jums gyvenimą kasdien aukoju, Nes kol dainuoju — šioj žemėj gyvenu. Neužrakinkit salės durų — dar dainuoju, Liečiu fortepijono klavišus ranka. Nukritusi […]
Aš dar nekart dainuosiu Jums, žiūrovai, Kai Jūsų meilę rasiu laišku gėlėse. Prikels ranka apsnūdusį fortepijoną Ir gims melodija koncertui vėl nauja. Mane į salę nuolat kviečia Jūsų meilė — Išgirdęs muzikos garsus aš vėl skrendu. Artisto sielai Dievas suteikė šią laimę Dainuot dainas, gyvent gyvenimą kitų. Aš dar ne kartą nusilenksiu, Jums žiūrovai, Prisieksiu […]
Teatro prabanga kiekvieną dvasioj pakylėja. Tiktai kulisuose suvirpa jaudulys. Artistų paveiktas, kažkas nustos saldžiai mylėjęs, Kažkas daugiau savęs mylėti neišdrįs. Bet būki artistu ir scenoje kasdien gyvenki! Kasdien gyvenki, mirki ir pakilki vėl!.. Ne kiekvienam valia palenkti šitaip savo lemtį Ir dėl kitų kasdien tą šurmulį kentėt. Teatras — dvasinių kančių ir nerimo šventovė: Ten […]
Gyvai Tu imi į ranką šaltą mikrofoną Ir skamba lūpose pažįstama daina, O kiekviena nata prožektoriuos užgroja — Skambus orkestras aidi scenoje tada. Triumfuoja salė, griaudi Tau aplodismentai, Kai scenos laiptais prie žiūrovų Tu eini. Palietęs žodžiais mus, širdy jauti Tu šventę, Pavirtęs mums akordais iš senų dainų. Giedoki, dainininke, scenai savo himną! Gyvenki dėl […]
Niekada neišnyksi šešėly, Jei gyvensi tiktai dėl kitų. Niekada nenuvys Tavo gėlės, Jei dainuosi širdim dėl žmonių. Tavo magiško balso klausytis Eis seni, dideli ir maži — Tavo dainos ne vieną išgydys, Jei nebūsi prieš juos išdidi. Tai, ką duoda mums Dievas — palaima. Ši sėkmė juk retam paskirta. Gal kažkas šaukia dangų pagalbos? — […]