Stogais snieguotais pas Tave einu, Bažnyčių bokštais, šąlančiais varpais. Kalėdų meilę Tau iš debesų Nešu svajonių virpančiais delnais. Tave bučiuoju snaigių glėbyje, Bereikšmį šerkšną širdimi tirpdau. Aš amžiais būčiau su Tavim drauge Ir nebereikia nieko man daugiau.
Žiemos raudona saulė varpinėje supa Šventų Kalėdų maldą ant Viešpaties delnų. Lai jus aplanko meilė ir mažas angeliukas Atnešęs laimės vardą žvakelėje nutūps. Šiltam paguodos žvilgsny — dieviška palaima O ant pasaulio rankų vien motinos malda. Kas buvo, lai išnyksta — mums praeities negaila… Ir po egle, lyg tyčia, suduš lemtis žaisle.
Pabarstė snaigėm Nemuno krantus Šventų Kalėdų rytmetis gražus… Snieguota laimė apkabins pečius, Jei Tu ateisi šiandien į svečius. Šerkšnu išpuošęs Viešpaties namus, Šventų Kalėdų rytmetis gražus… Ten žvakių šiluma sušildys mus, Jei Tu ateisi pasimelst kartu. Snieguotas šaltis stovi už langų — Šventų Kalėdų rytmetis — gražu!.. Ateik. Tave įleisiu su šalčiu Ir būsi Tu […]
Bučiuoju, Mama, duonos kepaliuką — Taip mokėt mane, ieškantį tiesos: Vaikams kasdien paduodamas riekutę, Gyvenime aš laimės jiems tikiuos. Kalėdų džiaugsmuose aš Tau dėkoju Už duoną pamaitinusią mane. Tapau tikru tiesos laukų artoju Ir moku pasisotint plutele. Didžiulę savo pagarbą Tau reiškiu Ir mokau pagarbos savus vaikus: Kiekvienas dedam trupinį į laišką, Kad meile pabarstytumei […]
Man duoki Kalėdaitį, Motinėle, Lyg duoną, kurią duodavai kasdien. Gyvenimui nubraukus ašarėlę Už mus visus viena gali kentėt: Už alkaną, sušalusį benamį, Už vaiką pasiklydusį lemty, Už svetimą užėjusį bedalį Tu motiniškai kančią sau imi. Tu duodi Kalėdaitį, Motinėle, Lyg dalį man išmeldus iš dangaus, — Palaimintąjį Dievo trupinėlį Dėl vaiko, dėl brangiausio Tau žmogaus. […]