Tavo mirtis skausmu mūsų širdis pripildė.
Ilsėkis žemėje, kurią Tu taip mylėjai…
Su liūdesiu palydime į paskutinę kelionę.
Jei meilė ir ašaros prikelti galėtų, Tu šiandien būtum su mumis.
Liūdėsit Jūs, bet laikas gydys skausmą, Brangaus žmogaus juk niekas negrąžins. Tušti namai švies netektim iš tolo, Nors grįžti ten skubėsit su viltim.
Jus palietė tamsa ranka vėsia, Dabar jokia užuojauta neguodžia, Nebent viltis, kad neišnyks dvasia, Kad liks darbai, sumanymai ir žodžiai.
Mes negalime užpildyti Jūsų netekties, Bet norime pasidalinti Jūsų skausmu. Mes negalime pakeisti lemties, Bet norime palengvinti jos kelią. Mes negalime įveikti būties, Bet norėtume padėti savo buvimu.
Ji gyvens gėlės kiekvienu žiedu, Bus vėjeliu ir plaukus sušukuos. Bus skarele, kai ašara nurieda, Ir tik sapne paguodos ranką bepaduos.
Visada mama liks su Jumis, Nors žodžiais ir neprakalbės. Pavasarį – žieduos švelniuos, Rudenį – lapų šlamesy.
Mirtis – kelias į amžinybę.
Sveikinimai visiems
Sekite mus facebook’e!