Kad žmonės šypsotųs ant vieškelio balto, Kad saulė žydėtų virš Jūsų galvų, Kad lietūs nulytų ir skausmą, ir kaltę, Kad sniegas užkristų ant sielos žaizdų.
Tas mielas riksmas šaltoje nakty, Tu jo dėka ir vėl mama esi. Kas išmatuot išdrįs tą jaudulį širdy? Ir kas pasvers vargus, kol vaiką augini? Stiprybės, laimės ir sveikatos, Naujos gyvybės susilaukus.