Ar saugosi mane, jei užmerksiu akis tamsoje..? Ar laikysi rankas, jei nieko neturėsiu..? Ar neleisi paskęst, jei pradėsiu savęs nekęst..? Ar liksi šalia, jei užges šviesa širdyje..? Ar leisi prisiglaust, tylėt ir nieko neklausinėt..? Ar parodysi ką reiškia mylėt…
Tave, tave, tave kaip saulę, Tave, kaip žiedą iš laukų Nešuos širdy aš per pasaulį, Nešuos pavasario lauku. Kiekvienas žydintis berželis, Palaukės kvepianti gėlė Man kužda visą mano kelią: “Eini gyvent – eini mylėt” Einu ir žiūriu tau į veidą, Į tavo spindinčias akis, Mums saulė teka, saule leidžias, Mums dieną atneša naktis.
Niekada nepalik tų, kurie dėl tavęs kovojo, tų kurie dėl tavęs verkė, tų kurie tiesiog visada apie tave galvojo… Nepaleisk žmogaus, kuris dar gali būti tavo, kuris tikrai nori būti tavo, kuriam tu esi daugiau nei saulės šviesa… Tu jį laikyk ir saugok tvirtai, bet tik taip tvirtai, kad bet kada panorėjęs jis galėtų pabėgti… […]