Tik pažvelki, Mama, mes seniai užaugom, Ir išskridom paukščiais iš Tavų namų. Tiktai Tu, mieloji, gimtą lizdą saugai, Kad sugrįžt galėtum, kai mums neramu. Tau atrodo vakar dar maži bėgiojom, Tu glaudei kiekvieną prie savo širdies. Šiandien Tau gėlių mes puokštę dovanojam, Ir ilgiausių metų norim palinkėt.
Tu vėl liūdna, brangioji Mama, Širdy Tau vėlei neramu. Galbūt ir vėl Tau širdį skauda Dėl savo augančių vaikų. Neverk suprantame jau, Mama, Ką reiškia žodis “nedaryk” Ir kartais, kaip sunku bebūtų, Tu skausmo ašarą nuryk. Dėkojam Tau, brangioji Mama, Už tai, kad Tu buvai griežta, Kad viską mums seniai atleidai Ir dar už tai, […]
Mylimoji mano, Motinėle, Tik po daugel metų supratau, Kai su paukščiais rytą atsikėliau, Kad kaip Tu — ir aš jau pavargau. Kaip dažnai Tu ašarėles liejai Kol užges danguj rytų žvaigždė… Mano meilę užgožė vien siekiai — Tik gyvenimo džiaugsmus laimėt. O dabar šaukiuosi, Motinėle, — Gal gali dar kartą man padėt? Gal gali atleisti […]
Už Tavo šypseną aš atiduočiau Nemažą dalį savo šypsenos… Ir garsiai, garsiai nusijuokčiau Dėl ateities, dėl nūdienos! Už tą mažutį Tavo akių blyksnį, Už judesį ant skruostų po akim Aš atiduočiau savo šypsnį, Aš amžiais būčiau su tavim! Aš Tavo šypseną vaikams dalinsiu, Kad ji dar džiugintų namus ilgiau… Praeivį gatvėj apsvaiginsiu — Sakys: — […]
Sveikinam Tave pasaulius du pagimdžius! Tau — atvėrusiai dvejus dangaus vartus — Padėt ateina angelai. Laikmečio trumpoj akimirkoj — Gyvybes dvi pravirkdžius — Dieviškos palaimos sau gavai. Nuostabu, Tu patikėk — tai laimė: Dvi mėnulio pusės, saulės dvi, Du ašigaliai su vėjo gūsiais Plaka perskeltoj perpus vienoj širdy. Sveikinam Tave pasaulius du pagimdžius! Būki tiltu […]
Kai vėjas glosto kopų smilgai širdį, Atrodo, Mama, Tu esi šalia — Tu patari, guodi ir meile gydai, Ir sudraudi prieš nuodėmes mane. Ak, kaip gyvenčiau aš be gero žodžio? — Pustytų mane vėjai smiltimis, Badytų piktos vilkžolės — ne rožės — Beglobis būčiau skausmo taikinys. Bet kur bebūčiau — Tu šalia, Mamyte, Jaučiu Tave […]
Dėkoju, kad užauginai mane supdama nuo saulėlydžio iki aušros. Dėkoju, kad rūpinaisi manimi nuo rytinės žvaigždės iki mėnulio patekėjimo. Dėkoju, kad buvau glaudžiama švelniame Tavo glėbyje ilgiausiomis nemigo naktimis. Visų akivaizdoje, už suteiktą man gyvenimo pilnatvę, dėkoju Tau, mylima mano Motinėle. Sveikinu Tave ir linkiu būti tokia pat nepakartojama visiems žmonėms, kokia buvai ir esi […]