Pažvelk, mamyt, pro langą – Tyliai žvaigždės krenta, Ir tylumoj – ant gatvių, ant stogų Vėjelis švelniai glosto Tavo plaukus. Te širdyje Tau būna lengva Ir skaidru. Dėkui tau už nemigo naktis, Už mokymą pažint gyvenimą, Už meilės, Džiaugsmo kupinas akis, Už viską tau dėkoju Mama.
Leisk, mama, Tau rankas šias išbučiuoti, Sugrubusias nuo vargo ir darbų. Leisk, mama, Tau karštai priglust prie skruostų, Prie laiko pėdsakų giliai grubių.
Tau norėčiau, Mama aš atverti širdį, Ir gražiausiais žodžiais viską išsakyti. Kai sunku šioj žemėj vienišai klajot, Ir toliausiai būti nuo tavęs mamyt.
Mes laimės palinkėsim, kažin kur bebūtum, Kantrybės, nuolankumo, meilės amžinos… Nei liūtys rudeninės, nei šiaurės vėjo gūsiai, Tavo namų šilumos neblaško niekados.