Nepamirštamas rytas Krikštynų, Kai vitražų šventuosius languos Apipylė Jus Viešpats iš tyrų Taurumu Dievo Dvasios šventos. Jo šaltiniuos semiu meilės versmę Ir saulėtą palaimą nešu. Rytmetinę bažnytinę giesmę Dovanoju iš rankų Krikštu. Spinduliuojanti saulė nušvito Dėl dvasingo gyvenimo ryto.
(po penkerių bendro gyvenimo metų) Lietuviškų miškų didingas medis Palinkęs tarsi melstųsi jis Jums. Jėgų iš jo įgavę — dangun kelsis Ir ąžuolų galia šeimoj nubus. Turėti laimę — tai lyg auginti medį: Vaikuos, šeimoj ir savyje — Ir išugdyti ąžuolinę šerdį Plačioj šakotoj gentyje. Tad su Medinėmis šeimos vestuvėm — Tvirtom lyg miškas sutuoktuvėm!
Visi šiandieną susirinko Tavęs pasveikinti, mažuti, Bažnyčioj sukalbėt maldelę, Uždegt ta proga po žvakelę… Šią ypatingai gražią dieną Baltu drabužiu pasipuošęs, Palydimas krikšto tėvelių, Tapti krikščioniu pasiruošęs… Tegul vien laimė, meilė, gėris, Tave telydi visados… Krikšto žvakelės šildanti liepsnelė, Te šviečia, neužgęsta niekados.