Linkiu bemiegių Tau naktų, Šampano, laimės ir draugų, Bet nepamiršk, kad aš esu Už durų — puokštėje gėlių. Žvakidžių liepsnos susilies Gimtadieniniam šurmuly… Aš pavėlavęs, bet pakviesk Ir man atverk greičiau duris.
Antroji Mama, geros Jūsų rankos Ne kartą dirbo darbus už mane. Tylėjo lūpos rausvos, mielos, kantrios, Net kai užgaudavo mana klaida. Geroji Mama, rūpesčių prijuostėj Jūs supot mano meilę ir vaikus, Ir Jūsų rankos mano skriaudą glostė, Kaskart primindamos moters vargus. Brangi marčios likimo užtarėja, Gailėjusi manęs labiau, negu sūnaus, Nepatirtoj dalioj manęs gailėjot… Už […]
Kaip man gaila, kad gėlės nuvysta, Kai išeina gražuolė jaunystė. Kaip man gaila, kad žvakės užgęsta, Kai gyvenimas ašaroj skęsta… Bet likimas Tau kelią nulėmęs Stovi dvasios lobiu pasirėmęs, O tie, laimės mažos pavydėję, Jau išėjo tuštybių alėjom… Už stiprybę, už viltį, už tiesą — Su Tavim likę — ranką Tau tiesiam!
Ką turi gražiausio — to jau nebekeiski Siekiais ir idėjom, amžinais darbais. Ką turi kilniausio — niekam neatskleiski — Mintimis naudosies dar ilgai, ilgai. Daug dar užgyvensi, daug dar ko norėsi, Bet atmink, gyventi niekad nesuspėsi. Tad bučiuoki saulę ankstų rytą kėlęs, Gerki medžių rasą savo širdimi, Skrisk su meilės paukščiais, su padaužom vėjais!.. Lai […]