Akmeninių tvirtovių didybė Neužgultų stipriausių pečių — Geležinė Jus puošia kantrybė Ir tikėjimas meile žmonių. Tad už viltį pakelkime taurę, Ir už norą bejėgiui padėt, Ir už laimę dalintą ne saujom Linkim Jums visą dangų laimėt.
Miela Močiute, Esi brangi, miela ir reikalinga. Tavo ištartų žodžių ieškome kaip gražiausių pajūrio saulėlydžių. Tavo globos reikia lyg paukščiams rožinių padangės aušrų. Tačiau apie savo meile dažnai nutylime tarsi tai buvo tik vaikystėje. Esame kalti, kad tik didžiųjų švenčių akimirkomis drįstame prabilti Tau švelniausiais žodžiais. Todėl prašome Tavo supratimo ir atleidimo — juk Tu […]
Visus dangaus debesis pašaukčiau, kad nuplautų šventuoju lietumi net mažiausias nesėkmes, kad Tavo žemė būtų Tavo rojus, kad Tave supantys žmonės būtų taurūs ir skaistūs savo darbais ir reikalais, susijusiais su Tavimi. Žinok, esi man labai reikalinga kiekvienoje dienoje, kiekviename sprendime, kiekviename džiaugsme. Be Tavo draugiškų patarimų, be bendrų laimės akimirkų laikyčiau savo gyvenimą nepilnaverčiu […]
Žmogaus gerumas daug ilgiau už jį gyvena… Jo nekeičia praėję dienos, mėnesiai, laikai. Ir pats žmogus į šią vertybę nuolat remias, Ir tarsi grūdą sėja… Kada nors suras vaikai. Daug metų vaikštom mes po Jūsų gėrio lauką Ir mokome gyvenimo tiesų savus vaikus, Tačiau, kiekvieną kart suklydę, Jūsų laukiam — Tos paprastos širdies, kurioj gyvena […]
Visus vaivorykštės takus paskleisčiau po Tavo kojom — eitume drauge į mūsų išsvajotą ateitį, kur yra mūsų būsimi vaikai, kur yra mūsų giminės, kur yra nežinomi gyvenimo lobynai. Tik seseriški saitai gali nukloti ilgiausius kelius, kurie nuvestų prie bendrų svajonių išsipildymo. Visas pievų ramunes supinčiau į Tavo vainiką, kad galėtum visą gyvenimą skinti meilės ir […]
Apkabinsiu Tave debesynais, Aukso gijom glostysiu Tave — Mūsų vaikiškais tyrais žaidimais Būsiu visada, visur šalia. Argi bus kada didesnė šventė Negu ta diena, kai mes kartu? Pievų gėlėmis galiu Tau lenktis Dėl mūs kraujo saitų amžinų. Tau linkiu, kad neišduotų niekas, Kad draugai Tau būtų artimi, Kad visiems prie stalo rastum vietos, Kad Tavim […]
Sulaukėme tų dienų, kuomet branginame ir šventes, ir kasdienybę. Viskas, kas yra jau buvę — tai mūsų turtas. Viskas, ko mes dar siekiame, yra mūsų moralės dvasios lobiai. Dabar labai svarbu atsiminti gražiausius mūsų pasiekimus ir įvertinimus. Tavo šventėje yra nuostabu apkabinti Tave meile, dabarties bendravimu ir ateities svajonėmis. Nuoširdžiai esu pakerėta mūsų bendrais džiaugsmais. […]