Brangus Tėveli, mus užauginai per greitai Ir mūsų naštą nunešei tolyn į gulbinų dausas… Tu mus su meile aukso rytmetin paleidai, Nuplovęs veidus vien rudens lietaus lašų gausa. Ne kartą savo rankomis Tu gydei, glostei, Lydėjai, mums nežinant, į gyvenimo plačias marias. Ne kartą ašaras nuo veido švelniom rankom šluostei, Nepripažindamas, kad per dažnai užgaunam […]
Vis dažniau prisimenu, Tėveli, Tavo artumą ir šilumą. Dažnai susijaudinu ir pravirkstu. Sublizgusi akių kamputyje ašara užlieja mano sąžinę Tavo meilės ir ilgesio vandenynu. Skęstu prisiminimuose, kurie nuneša mane tarsi laivą prie mūsų saulėtųjų horizontų. Galiu visiems pasakoti apie Tavąjį gerumą valandų valandas. Galiu įrodinėti, kad ir dabar, Tėvužėli, esi man toks brangus ir mylimas, […]
Kaip gera šiandien Tave apkabinti ir pajust tavo rankų ir pečių tvirtumą. Tai akimirka, kurioje pasiduodu prieš Tave — esi stipriausias savo užtarimais, esi galingiausias savo patarimais. Didžiulė Tavo gyvenimo patirtis apgaubia vien žvilgsnio palytėjimu, vienu rankos mostu, vienu plaštakos paspaudimu. Brangus Tėveli, stiprybės jausmo pripildyta erdvė, kurioje Tu esi. Tavyje triumfuojantys — žmogiškumas ir […]
… jei nepamirsi, kad turi Tėvus — niekada Tavęs neapleis Dievo palaima… … jei nepamirši, kad turi artimuosius — niekada neliksi rūpesčiuose viena… … jei nepamirši, kad turi draugus — niekada nebūsi pamiršta šventėse… … jei nepamirši, kad turi bičiulius — niekada nejausi vienišumo akimirkų… … jei nepamirši, kad turi kolegas — niekuomet nejausi sunkumų […]
Raibas sakalėli, skrisk pas Tėvužėlį, Tu nunešk Jam mano akeles. Kelki, saulužėle, nuostabiausią gėlę Glostyti Tėvelio rankeles. Mielas Tėvužėli, priimk sakalėlį — Jis prabils Tau mano širdele: Dangų dovanoju, žydrą tolių mėlį Ir dukters tyras ašarėles. Aš seniai paklydus, Tėvo neišvydus — Gero patarimo trūko man… Prie langų parimus — tų namų, kur gimus, Rodau […]
Lai saulė Jūsų židiny ridenas Tokia karšta kaip ta ugnis, Kurią su meile vakarais kūrenat Užpildę laime mūs mintis. Lai mėnuo supasi prieš Jūsų langą Tarytum vaikiškas lopšys, Kuriam Jūs supote mane pavargę Žvaigždėtas piešdami viltis. Lai kiekviena diena Jums bus lyg šventė — Myliu, globoju ir ilgai prašau gyventi.
Vandenyną gerumo aš Tau dovanoju — Gal Tu jo nesurasi tiek niekur daugiau, Kiek manasis švelnumas Tau meilės aukoja, Kiek artumas manasis Tau duoda, tačiau Tau linkiu žmoniškumo, kad gėrį surastum, Tau linkiu aš vertybių lyg lobių dangaus, Tau linkiu atvirumo, kad kitą suprastum Ir gyvenimo pilno, svajoto, tauraus!