Rytą vakarą žiūrėjau aš į Jūsų akeles. Jūsų ateitim tikėjau lyg šviesiausia žvaigždele. Augot, stiepėtės į saulę, buvot man geri vaikai, Bet išsiveda pasaulis ir jau nebesulaikai… Skriskit, skriskit, mano paukščiai, ten, kur saulė kyla. Nebijokit žydro aukščio — lieskit Dievo tylą. Iš toli mintis atsiuntę, Jūs mane paguoskit, Nes be Jūsų man gyventi gali […]
Archyvas | Gimtadienio sveikinimai RSS naujienos
Kas išmatuos tą grožį metų glūdumos? Kas pasakys, kada Tu jau nejaunas? — Vienam vaikystėj reikia vakaro tamsos, Kitam senatvėj meilė dar vaidenas. Mes savo siekiais amžinai jauni, jauni… Ir kaip žinot, kada jau pagyvenęs? Ar tai tada, kuomet vaikai užaugę dideli, Ar kai kelintą kartą laimę radęs. Nėra ribos, kada turi nustot mylėti. Vieni […]
Nieko nebuvo švelnesnio už Tavąjį balsą, Už rankas, kurios glostė galvelę mažos… Metai bėgo, nubėgo tarsi sutemų valsas, — Vis norėčiau, kad suptum žvaigždžių pataluos. Nieko nebuvo geresnio už Tavąją širdį, Už akis, kurios tiesė takus man tolyn. Metai paukščiais nuskrido ir atnešė viltį — Tau linkiu, kad gyventum su saule, brangi.
Geltonų rožių puokštę dedam Tau prie kojų Ir klumpame ant kelių prieš Tave. Mus auginai kadais, žvaigždžių sapnus aukojus, Vis supdama mėnulio lopšyje. Gelsvi žiedai pabirę pakvips prisiminimais Raškytais iš darželių prie namų, Kol ilgesingi žvilgsniai žibės nakties žvaigždynais, Piltais į mūsų dvasią iš Tavų delnų.
… už kiekvieną švelnų, gerą žodį, kurį ištardavo ne draugai, ne mokytojai, ne pažįstami ir net ne tėveliai, o Tu vienintelė, — prašau Tau dangiškų maldų galios… … už kiekvieną pasaką ir eilėraštį, kurį supynė ne rašytojai ar poetai, o Tavo nuostabios mintys, — prašau Tau ilgų metų po dangiška saule… … prašau, meldžiu, linkiu […]
Tu nepaprastai esi mums reikalinga. Tavo meilės švelnumas lyg duona ant stalo. Tu esi mums gera, linksma, išmintinga, Nors seniai Tavo svajos pražilo, pabalo… Mes Tave mylėsim, nes esi lyg saulė. Tavo akys džiaugsmingos veda mus į tolius. Šimtmečio kelionėj mums esi pasaulis, Kuriam mes gyvenam lyg svajonių rojuj.
Tau pavasario šilką įpinsiu į dainą, Žalios vasaros saule apgaubsiu pečius — Tegu rudenio vėtros svajonių negainios, Tegu tėviškės soduos ramybė Tau bus: Ten, Močiute, nešu savo ilgesį baltą Per palaukės medžius ir per pievas gėlių. Tau iš meilės nunersiu svajonių apsiaustą Ir uždėsiu ant senstančių Tavo pečių. Daug dienų ir dar metų ilgų Tau […]
Tavo artumą galiu palyginti su žemės gaiva, su lietaus barbenimu, su saulės šiluma arba dangaus skaistumu. Kaip oro mums reikia brangių žmonių, kurių vienintelis žvilgsnis gali pakeisti dienos prasmę, o kartais ir reikalų eigą ar problemų sprendimą. Kaip vanduo įteka į kiekvieną žemės tarpelį, taip Tavo nepaprasta meilė paliečia kiekvieną širdies kertelę. Atrodo, jog Tavo […]
