Auksas ir sidabras tai puiki pora, bet uz viska man grazesne tavo sypsena…
Tavo akys ikaitina, o zvilgsnis varo is proto… As beprotiskai noreciau nulaizyti karsta sokolada nuo tavo lupu ir atvesint musu kunus sampano vonioje…
Galbut likimas taip norejo, kad leido mums susipazint. Tas pats likimas ir parodys – gyvent myleti ar issiskirt.
Jei galeciau buti bet kas, noreciau buti asara tavo akyse, gyvenciau ant tavo zanduko ir mirciau ant tavo lupu.
Paprasysiu pas zylute, kad nuskristu pas tave ir nunestu tau zinute, pabuciuotu uz mane…
Sa! Tyliai! ar jauti? as svelniai lyzteliu tavo kakla, virpanciomis rankomis glostau tavo kuna, jauti mane? Mano alsavima, buvima salia…
Mylek kol austa rytas, kol teka spindinti ausra, kol rausvos rozes nenuvyto, kol sirdis meiles kupina!
Fantazija beribe nunes mane toli, ten, kur saulute sviecia, ten kur visi geri! Tave uz rankos svelniai paimsiu as kartu, kad cia nebutu liudna ir truputi baisu.
Kaip greitai bega laikas, tarytum upe lektu i marias. Kaip gera prisimint ir isgyventi kartu praleistas vasaros dienas.
Kai tamsia nakty kris zvaigzdute, paimk i delna drasiai ja, nes vietoj jos bus ta sirdute, kuri myles tave.
Sveikinimai visiems
Sekite mus facebook’e!