Smūgis į nugarą (vok. Dolchstoss) klastingas, netikėtas priešiškas poelgis. Posakio autorius – vokiečių feldmaršalas ir gen. štabo viršininkas P. fon Hindenburgas (Paul Ludwig Hans Anton von Beneckendorff und von Hindenburg, 1847–1934), apibūdinęs taip 1918 m. Vokietijos Lapkričio revoliuciją, privertusią Vokietiją kapituliuoti I pasauliniame kare.
Statyti oro pilis (pranc. Batir des chateaux en Espagne ‘statyti pilis Ispanijoje’) apie tuščias svajones ar nerealius projektus. Posakis atsirado XI a., kai Henrikas Burgundietis (Henrik af Burgund, ~1070–1112), tarnaudamas Leono ir Kastilijos (šiaurės vakarų Pirėnai) karaliui Alfonsui VI, 1095 m. pasiekė didelę pergalę prieš maurus, už ką karalius dovanojęs jam žemių Ispanijoje. Tose žemėse […]
Svarbu dalyvauti, o ne laimėti – taip sakoma apie dalyvavimą kokiose nors varžybose, turnyre, konkurse ar viktorinoje, guodžiantis dėl galimos ar patirtos nesėkmės. Posakio autorius – prancūzų pedagogas ir istorikas P. de Kubertenas (Pierre de Coubertin, 1863–1937), Olimpinių žaidynių atgaivintojas. Šiuos žodžius jis pasakęs 1908 m. per IV Olimpiados atidarymą Londone. Nuo to laiko šis […]
Sūnus palaidūnas (angl. Prodigal Son) žmogus, ignoruojantis ryšius su tėvais ar bendruomene, švaistūnas, klajūnas. Pavadinimas kilęs iš Kristaus pasakojimo apie jaunesnįjį sūnų, kuris „Kartą tarė tėvui: ‘Tėve, atiduok man priklausančią palikimo dalį’. Tėvas padalijo sūnums turtą. Netrukus jaunėlis, susiėmęs savo dalį, iškeliavo į tolimą šalį. Ten, palaidai gyvendamas, išeikvojo savo lobį“. Pasakojimas baigiasi sūnaus sugrįžimu, […]
Su vandeniu išpilti ir vaiką (vok. Das Kind mit dem Bade ausschutten) perspėjimas, jog beatodairiškai ką kritikuojant ar neigiant, galima nejučiom pasmerkti ir teigiamas ar esmines reikalo puses. Spėjama, kad posakis galėjęs būti vokiečių liaudies patarlė, kurią pavartojęs katalikybės reformatorius M. Liuteris (Martin Luther, 1483–1546), vienoje iš savo poleminių kalbų pasakęs: „Negalima su nešvariu vandeniu […]
Stokholmo sindromas – įkaitų simpatijos teroristams ar net emocinis solidarizavimasis su jais. Termino autorius – švedų kriminologas ir psichiatras N. Bejerotas (Nils Bejerot, 1921–1988). Terminas atsirado po to, kai 1973 m. rugpjūtį Stokholme buvo apiplėštas bankas „Kreditbanken“. Apiplėšimo metu įkaitais tapo banko darbuotojai, išbuvę su plėšikais 6 dienas ir bandę juos užstoti per sulaikymo operaciją […]
Šagrenės oda (pranc. Lepeau chagrin) apie ką nors negrįžtamai nykstantį, susitraukiantį. Šagrenė yra šiurkščiai išdirbta gyvulio oda (seniau arklio ar laukinio asilo, dabar – ryklio ar rajos), turinti tam tikrą raštą ir dažyta žaliai. Posakį išpopuliarino prancūzų rašytojas O. de Balzakas (Honoré de Balzac, 1799–1850), pavadinęs taip vieną savo romaną (1830), kuriame pasakojama apie stebuklingą […]