Didybės daugiskaita (lot. Pluralis maiestatis) įvardžio mes vartojimas vietoje aš. Tokia vartosena buvo būdinga karaliams, imperatoriams (todėl dar vadinama karališkuoju „mes“); šią daugiskaitą vartojo ir bažnyčios hierarchai, universitetų rektoriai. Vartosena kilo iš to, kad karaliai atstovavę visai tautai, be to, ne tik savo, bet ir aneksuotųjų kraštų: Iš Dievo malonės Mes, Aleksandras Antrasis, visos Rusijos […]
Archyvas | Mintys RSS naujienos
Dešinioji ranka, pagrindinis ar patikimiausias padėjėjas. Iš senovės atėjusi nuomonė, kad dešinė pusė yra „teisingoji“, „geroji“, „nuo Dievo“, o kairė – „neteisingoji“, „negeroji“, „nuo velnio“. Sėdėti valdovui iš dešinės būdavę labai garbinga; apie Kristų rašoma, kad „įžengęs į dangų, jis sėdi Dievo dešinėje, o jam yra pavaldūs angelai, ir valdžios, ir galybės“. Dešinės rankos ar […]
Dievo avinėlis (lot. Agnus Dei) a) vienas iš Kristaus epitetų; b) katalikų mišių dalis; tokia malda; c) ironiškai romaus, tylaus būdo žmogus. Posakis iš Jono evangelijos – taip Jonas Krikštytojas kelis kartus pavadinęs Kristų: „Rytojaus dieną, matydamas ateinantį Jėzų, Jonas prabilo: ‘štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!’“. Šie žodžiai buvo užuomina, jog Kristus yra […]
Dievas iš mašinos (lot. Deus ex machina) atsitiktinis asmuo ar netikėtos aplinkybės, greitai pašalinusios beviltišką situaciją ar išsprendusios neišsprendžiamą problemą. Posakis atėjo iš antikinio teatro, kur supainiotą intrigą spektaklio pabaigoje išspręsdavęs į sceną mechanizmais nuleistas dievas.
Dievas davė, Dievas ir atėmė apie nuolankų susitaikymą su praradimu (to, kas buvo lengvai, be asmeninių pastangų įsigyta). Posakis iš Senojo Testamento Jobo knygos. Tikrindamas Jobo tikėjimo tvirtumą, Dievas siuntęs jam sunkius išbandymus, tarp jų ir viso turto netektį. Į tai Jobas atsakęs: „Nuogas išėjau iš motinos įsčių, nuogas ten sugrįšiu; Viešpats davė, Viešpats ir […]
Didysis kombinatorius – veiklus, energingas sukčius. Posakis iš rusų rašytojų Ilfo (1897–1937) ir Petrovo (1903–1942) romano „Dvylika kėdžių“ VII skyriaus pavadinimo. Šiuo epitetu pavadintas pagrindinis romano herojus Ostapas Benderis, apsukrus, išradingas ir nepailstantis lobio, paslėpto vienoje iš buvusio 12 komplekto kėdžių, ieškotojas.
Didysis brolis (angl. Big Brother) totalitarinės valstybės valdžios klanas ar valdančioji nacija. Pavadinimas paimtas iš Dž. Orvelo (George Orwell; Eric Arthur Blair, 1903–1950) antiutopinio romano „1984“ (Nineteen Eighty-Four, 1949), kuriame vaizduojama totalitarinė valstybė Okeanija, valdoma mįslingojo Didžiojo Brolio, primenanti hitlerinę Vokietiją ar stalininę Rusiją. Iš to romano paplito ir frazė „Didysis brolis stebi tave“ (Big […]
Dievo pirštas (angl. Finger of God) lemties ar kokio įvykio priežasties aiškinimas Dievo valia. Posakis žinomas iš Senojo Testamento epizodo, kuriame žydų dievas Jahvė per Mozę ir Aaroną varžosi su egiptiečių žyniais, siųsdamas Egiptui trečiąją bausmę, šitaip versdamas faraoną leisti Mozei išvesti žydus iš Egipto: „Aaronas ištiesė savo ranką su lazda ir sudavė į žemės […]
Dievo rykštė – nelaimės priežasties aiškinimas Dievo bausme. Rykštė senovėje buvo įprastas kūno bausmės įrankis, pagal liet. duoti (įkrėsti) rykščių. Abstrakčia bausmės reikšme žodis rykštė vartojamas jau Senajame Testamente – rykštėmis vadintos Jahvės 10 bausmių Egiptui, verčiant faraoną leisti žydams iškeliauti: „Jų namai yra saugūs, be baimės; Dievo rykštė jų neištinka“; „Jie šaukėsi savo Dievo, […]
Dovanotam arkliui į dantis nežiūrima (lot. Noli equi dentes inspicere donat) dėl dovanos vertės ar kokybės nemandagu diskutuoti. Iš arklio dantų nudilimo sprendžiama apie jo amžių, todėl perkant arklį dažnai apžiūrimi ir jo dantys. Posakio autorystė skiriama teologui šv. Jeronimui (Eusebius Sophronius Hieronymus, 347–420).
