Liepos 25 d. lietuviai nuo seno ruošdavosi rugiapjūtės pabaigtuvėms. Ši diena buvo vadinama Nuobaigomis. Lietuvoje įvedus krikščionybę, Nuobaigų šventė sutapatinta su šv. Jokūbo varduvėmis. Šv. Jokūbas – vienas iš trijų mylimiausių Kristaus apaštalų (kiti du – Jonas ir Pertras).
Archyvas | Mintys RSS naujienos
Pasibaigus rugiapjūtei, rugpjūčio 2 d., liaudyje buvo paplitusi tradicija pirmuoju derliumi pavaišinti ir tuos, kurie kenčia nepriteklių – vargšus. Jiems būdavo nunešama duonos, kitų maisto produktų. Įvedus krikščionybę, šią dieną švenčiama Šv. Mergelės angeliškosios šventė. Rugpjūčio 2-oji ypač reikšminga pranciškonams, jie šventę vadina Porciunkule.
Ši diena švenčiama pirmąjį liepos šeštadienį. 1992 m. Šią dieną 1985 m. buvo įkurta Tarptautinė kooperatyvų sąjunga, jungusi 760 milijonų narių iš 100 šalių. Nuo 1995 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė asamblėja rekomendavo minėti šią dieną, pagerbiant kooperatyvus kaip ekonominio ir socialinio išsivystymo ženklą.
Jūros šventė − kasmetinė Klaipėdos miesto šventė, tradiciškai vykstanti paskutinį liepos savaitgalį. Jūros dienos šventė kilo iš žvejų susibūrimų, vakaronių, regatų. Pirmoji Jūros šventė Klaipėdoje surengta 1934 m. rugpjūčio 11-12 dienomis. Nuo 1965 m. jūros diena pavadinta Jūros švente ir Žvejų diena.
Rugpjūčio 10 d. senovės lietuviai garbindavo Perkūną. Tai paskutinė metų Perkūno šventė. Buvo skaičiuojama, kad nuo šios dienos perkūnas daugiau nebetrenkia. Atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su šv. Lauryno diena, varduvėmis. Šv. Laurynas buvo vienas iš septynių Romos diakonų. Jis dar laikomas virėjų ir bibliotekų globėju.
