Sveikinimai visomis progomis – Pasveikink.net

Nuplauti gėdą – pašalinti kompromitacijos pasekmes ir vėl atgauti kitų pagarbą. Manoma, kad posakis kilo iš sen. Romos cenzorių teisės ženklinti tam tikru ženklu (lot. Nota censoria) negarbingai pasielgusius piliečius. Iš pradžių ženklą dėdavo ant kūno ar drabužių, vėliau – specialiuose cenzorių sąrašuose.

Nuoga tiesa (lot. Nuda veritas) sakoma apie objektyvų ko nors vertinimą, nepagražintą, nenutylėtą tiesą. Žodžiai iš romėnų poeto Horacijaus (Quintus Horatius Flaccus, 65– 8 pr. m. e.) „Odžių“. Antikos skulptoriai tiesą vaizdavę alegoriškai, nuogos moters pavidalu – tokią, kokia ji esanti, t. y. be papuošalų, be dangalų.

O laikai, o papročiai! (lot. O tempora, o mores!) sakoma stebintis ar piktinantis konkrečia visuomene, jos įstatymais ar gyvenimo būdu. Posakio autorius – romėnų politikas, filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero, 106–43 pr. m. e.).

O šventas naivume! (lot. O sancta simplicitas!) sakoma apie naivų, patiklų žmogų. Taip sušukęs čekų teologas ir kultūros veikėjas J. Husas (Jan Hus, 1369–1415), pamatęs senutę, metančią malkų į laužą, ant kurio jis buvo deginamas už reformacines „erezijas“.

Odekolonas (pranc. Eau de Cologne, vok. Kölnisch Wasser ‘Kelno vanduo’) vandens, etilo spirito ir kvapiųjų medžiagų mišinys, vartojamas parfumerijoje. 1709 m. odekoloną išrado Kelno gyventojas J. M. Farina (Johann / Giovanni Maria Farina, 1685–1766). Odekoloną iš pradžių vartojo kaip vaistą, tačiau vėliau jis išpopuliarėjo kaip kvepalai.

Pandoros skrynia (lot. Dolium Pandorae) nelaimių šaltinis. Graikų mite, aprašytame sen. graikų poeto Hesiodo (Hesiodus, VIII–VII a. pr. m. e.) poemoje „Darbai ir dienos“, Pandora buvo Dzeuso įsakymu Hefaisto sukurta pirmoji moteris, į kurią dievai sudėję visas moteriai būdingas ypatybes: grožį, aistrą, klastą ir kt., taip pat išmokę verpti ir austi. Pandora reiškia „visa dovanojanti“. […]

Palikti už borto – atsisakyti partnerių ar juos pašalinti ir tęsti ką nors (veiklą, varžybas) be jų. Posakis kilęs iš laivininkystės praktikos, kai iškritusiojo iš laivo ar valties neįstengdavo išgelbėti, o išmestojo negelbėdavo.

Paklydusi avelė – a) krikščionių bažnyčios mokymo nesilaikantis žmogus, nusidėjėlis ar atsiskyrėlis nuo tikinčiųjų bendruomenės, kurį esą derėtų vėl atvesti į tikėjimą; b) visuomenės normų nesilaikantis žmogus, atskalūnas. Senovės žydų – gyvulių augintojų – kultūroje avies metafora gana dažna: visuomenė čia neretai suvokiama kaip Dievo banda, kurią jis pats ar per kunigus ganąs: „Jūs esate […]

Pakelti pirštinę – priimti iššūkį į dvikovą, ginčą, disputą ir pan. Taip pat žr. Mesti pirštinę.

Olimpinė ramybė – santūrumas panikos ar suirutės metu. Pasak graikų mitų, Olimpo kalne esantys nemirtingieji dievai visada laikydavosi santūriai, būdavę abejingi žmonių jausmams ir kančioms.